Vis dar stovi Jeanas M. Gayle'as .... Knygos apžvalga

• Balandis 26, 2024

Ar kada nors buvai ištroškęs? Aš turiu omenyje - griežtai atsirėmęs į tai, kad galiausiai išgėręs stiklinę vandens, galėjai pajusti jo vėsumą, slinkdamas gerkle, numalšinti troškulį, ir, kai tu imi tą paskutinį gurkšnį, užmerki akis su šypsena, traukiančia prie burnos kampai ir atsidūsta giliausias atodūsis? Ar jūs patyrėte šį pojūtį?

Jei turite, tada žinote, ko tikėtis perskaičius, Vis dar stovintis, autorius Jeanas M. Gayle'as. („JohnRue“ leidyba: 2009 m. Rugsėjo 8 d.) Vis dar stovintis yra daugiau nei poezijos knyga ar apsakymai; tai žvalus žvilgsnis į vienos moters gyvenimo kelią, kai ji patiria daugybę išbandymų, kančių ir triumfų, eidama savo krikščionišką kelią.

Ministras ir psichoterapeutas Jeanas M. Gayle'as pasakoja apie savo kelionę per alegorinę prozą ir poeziją, kurią ji vadina pranašystės. Reikėtų skubėti ne apie knygą; verčiau skaitykite gulėdami atsigerti puodelio arbatos. Vis dar stovintis sukelia nuostabos, baimės ir Dievo buvimo troškulio jausmą bei žinojimą apie meilę, kurią Jis jaučia savo kūrybai.

Ponia Gayle rašo su tokia aistra ir įsitikinimu. Galima lengvai pamatyti savo gyvenimo istoriją, išskleistą per alegoriją ar eilėraštį .....

Ištraukos

Alegorija: Dykuma: (medžių alegorija) .... Atvykti į dykumą man nebuvo lengva. Man visada sakydavo, kad turiu didelę ateitį prieš mane ... Bet niekas man nesakė, kad turėsiu kurį laiką gyventi dykumoje ... Atvykus į dykumą, manyje atsirado dar blogiau. Atokiau nuo alyvmedžio, aš nemėgau kitų medžių .... Nelabai žinau kodėl .... Man nebuvo gera kompanija .... Aš savęs nekenčiau. Manau, tai, kas man taip ilgai buvo pasakyta apie save, suprato mano šaknis! ... (18–19 psl.)

Alegorija: liūdesiai:… .Bet Bažnyčios jėgos nebeliko. Nėra patepimo; nėra ugnies. Kėbulas užpildytas kompromisiniais rs. Kur yra gedulininkai? ... Greitai uždengiau veidą, gėdijausi. Tai, ką mačiau, buvo neįtikėtina! Žmonės darė savo reikalą ... (44–45 psl.)

Laiškas mano dukroms: ... Kaip didžiuojuosi Tėve, aš juokiuosi iš tavęs. Aš džiaugiuosi dėl tavęs. Mano širdis džiaugiasi, kai tave stebiu, nes tu vis dar stovi. Kai susirinksite manęs akivaizdoje, žinokite, kad praeities nebėra. Paleisk praeitį. Paleisk skaudulius. Paleisk skausmą. Atleisk liūdesį. Tegul viskas praeina. Tau atleista. Jūs esate laisvas. Ir jūs vis dar stovite. (133 psl.)

Vis dar stovintis, kalbės širdimi tų, kurie per savo gyvenimą patyrė ir vis dar patiria tiek skausmo ir skausmo. Jei kada nors jautėtės atsisakę gyvenimo, dievo, savo šeimos: tada Vis dar stovintis yra tas papildomas paskatinimas, kurį reikia pritraukti.


Galima įsigyti „Amazon“. Vis dar stovi: pranašystės, proza ​​ir alergijos