Miego sutrikimai sergant nervų ir raumenų ligomis

• Gegužė 9, 2024

Maždaug trečdalį savo gyvenimo praleisite miegodamas. Jei jums sueis 70 metų, tai užmigdys daugiau nei 200 000 valandų! Vis dėlto, jei sergate nervų ir raumenų liga, gerai išsimiegoti gali būti sunku. Kai kurie tyrimai rodo, kad 40% žmonių, sergančių nervų ir raumenų ligomis, kenčia nuo miego sutrikimo.

Žmonės, sergantys nervų ir raumenų ligomis, turi daugybę veiksnių, dėl kurių gali padidėti miego sutrikimai. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip diagnozės stresas ir kasdienis susidorojimas, gali sukelti sunkumų užmigti. Biomechaniniai judėjimo, padėties, raumenų tonuso ir skausmo klausimai gali trukdyti kristi ir miegoti. Pašalinimo sunkumai gali sukelti dažną naktinį prabudimą. Dėl šių veiksnių asmuo gali išsivystyti lėtinė nemiga.

Kai kurių rūšių nervų ir raumenų ligos, miego problemos taip pat gali prisidėti prie virškinamojo trakto, centrinės nervų sistemos ar autonominės nervų sistemos problemų. Neramumas gali reikšti neramių kojų sindromo (RLS) ir periodinio galūnių judesio sutrikimo (PLMD) problemas. Tam tikri vaistai taip pat gali trukdyti miegoti.

Susilpnėję kvėpavimo raumenys, atsirandantys dėl nervų ir raumenų sutrikimo, gali sukelti nepakankamą kvėpavimą miego metu. Šie sunkumai dienos metu gali nebūti akivaizdūs, tačiau miego metu, ypač REM (sapnuojančio) miego metu, kvėpavimo sunkumai gali žymiai pasunkėti. Simptomai gali būti dienos nuovargis, prasta miego kokybė, košmarai ir galvos skausmai.

Gali prireikti nakties miego tyrimo, vadinamo polisomnografija, norint išsiaiškinti, ar miego apnėja yra nakties kvėpavimo problemos. Miego apnėjos metu žmogus sumažina oro srautą arba nustoja kvėpuoti. Norėdamas vėl pradėti kvėpuoti, žmogus prabunda trumpai (bet paprastai neprisimena pabudęs), kartais šimtus kartų per naktį. Apnėjos priežastis gali būti smegenyse (vadinama centrine miego apnėja), susijusiomis su biomechaninėmis problemomis, tokiomis kaip kvėpavimo takų žlugimas [obstrukcinė miego apnėja (OSA)] arba abiem veiksniais (mišrus).

Tyrėjai išsiaiškino, kad myasthenia gravis sergantiems asmenims didesnė obstrukcinės miego apnėjos tikimybė nei bendrai populiacijai. Netinkamai diagnozavus ir gydant OSA, šie pacientai gali patirti nuovargį, dėl kurio gali atsirasti perdozavimas. Miego apnėja dažnai paveikia asmenis, sergančius kitomis neuromuskulinėmis ligomis, tokiomis kaip 1 tipo miotoninė raumenų distrofija ir Duchenne raumenų distrofija.

Miegas veikia žmogaus fizinę, emocinę ir pažintinę sveikatą. Negydomi miego sutrikimai gali sukelti įvairių sveikatos ir gyvenimo kokybės problemų. Pavyzdžiui, negydoma miego apnėja buvo susijusi su širdies ir medžiagų apykaitos problemomis, taip pat dienos nuovargiu, atminties ir koncentracijos problemomis bei padidėjusia transporto priemonių avarijų tikimybe. Paprastai blogas miegas gali pabloginti dienos funkciją ir padidinti negalią žmonėms, sergantiems nervų ir raumenų ligomis.

Miego sutrikimų požymiai yra sunkumas užmigti ar užmigti, neramumas, nerimas dėl miego, naktinis prakaitavimas ir nuovargis bei nuovargis dienos metu. Lovos partneris gali pastebėti problemas, įskaitant garsų knarkimą, dusulį kvėpuojant, kvėpavimo sumažėjimo ar nebuvimo laikotarpius ar neramumą.

Nepaisant miego svarbos sveikatai ir funkcionavimui, gydytojai gali nenagrinėti miego ir miego sutrikimų. Manoma, kad dienos nuovargį ir nuovargį lemia ne raumenų, o miego sutrikimai. Be to, miego sutrikimai gali būti nestiprūs ir dienos metu visai nesukelti simptomų.

Nustačius miego sutrikimą, veiksmingas gydymas. Gydymas gali apimti kognityvinę-elgesio terapiją, vaistus ar medikamentų pokyčius, miego padėties ar lovos pokyčius arba, esant miego apnėjai, pagalbą vėdinant, pvz., Teigiamą kvėpavimo takų slėgį kvėpavimo takuose. Tinkamas gydymas gali skirtis tiems, kurie serga neuromuskuline liga: įsitikinkite, kad miego gydytojas žino jūsų diagnozę.

Atsižvelgiant į miego svarbą jūsų sveikatai, būtinai aptarkite šią svarbią temą su gydytoju. Tinkamas gydymas dėl miego problemų gali padėti gerai išsimiegoti ir teigiamai paveikti jūsų sveikatą bei gyvenimo kokybę.

Šaltiniai:

George'as, C., (2010). Miego ir neuromuskulinės ligos. Miego medicinos principuose ir praktikoje (ketvirtasis leidimas), red. pateikė Meir, H., et al., Elselvier Saunders: Philadelphia, PA.

Labbe, A., (2008). Nepakanka ZZZzzzs? Quest, 15: 2. //quest.mda.org/article/not-enough-zzzzzzs. Gauta 2011-11-17.

MDA, (2006). NNDiagnozuota MG miego apnėja gali sukelti perdozavimą. //www.mda.org/research/060927mg_sleep_apnea.html. Gauta 2011-11-17.

MDA, (2009).„Breathe Easy“: Kvėpavimo takų priežiūra esant neuromuskuliniams sutrikimams. //www.mda.org/publications/breathe/dfriends.html. Gauta 2011-11-17.

MDA, (2009). Faktai apie miotoninę raumenų distrofiją. //www.mda.org/publications/fa-mmd-qa.html. Gauta 2011-11-17.

I. Oztura ir kt., (2005). Neuromuskuliniai sutrikimai ir miegas. Dabartinės neurologijos ir neuromokslų ataskaitos, 5, p. 147–152.
Suresh, S. ir kt., (2005).

Suresh, S. ir kt., Su miegu susijęs kvėpavimo sutrikimas Duchenne raumenų distrofijoje: Ligos spektras vaikų populiacijoje. Journal of Paediatrics and Child Health, 41: 9/10, p. 500-503.

Vaizdo Instrukcijos: DELFI TV Gyvai. Daugelis endometrioze sergančiųjų to net nežino: kada būtina keiptis pagalbos? (Gegužė 2024).