Juodosios bažnyčios dichotomija

• Gegužė 13, 2024

Pradėdami pokyčius, pirmiausia turime mintyse ir širdyse pasirūpinti tuo, kad pakeistume. Turi būti įsipareigojimo lygis. Siekdami pokyčių, mes turime įvertinti esamą būklę; supratimas, kur esame ir kaip mes ten patekome. Žmogus daro neteisybę, kad tik žengia į priekį, nesimokydamas iš praeities. Kuo naudingas žmogus, išmokęs algebros, ir net neįgudęs sudėti ir atimti? Tai nebūtų prasmės. Taigi kodėl mes bandytume padaryti pakeitimą, jei nežinome ir nepripažįstame, kas sukėlė simptomus, kuriuos bandome palengvinti?

Yra pamokų, kurias reikia išmokti iš praeities. Ne visada lengva priimti nesėkmes, nes reikia triumfuoti ir džiaugtis sėkme. Nepatogu žiūrėti į blogus dalykus, kurie dažnai gali būti gąsdinantys. Tačiau tie dalykai - tiek pat, kiek ir geri dalykai - yra be mūsų mokymosi; kad galėtume ne kartoti praeities klaidų, o mokytis ir augti bei judėti pirmyn. Daugeliui, kuriems pasisekė, pirmiausia buvo nesėkmių laikai. Skirtumas tarp tų, kuriems pasiseka ir ko ne? - jų noras mokytis iš to, kas neveikė, ir drąsumas nepasiduoti.

„Juodojo gyvenimo“ serijos „Dichotomija“ buvo parašytos siekiant skatinti ir skatinti dialogą; ne tik tarpusavyje, bet ir uždegti vidinį dialogą savyje. Jos tikslas yra atverti akis į tai, kas yra jų širdyje ir ką jie gali pasiūlyti bei išmokti. Mes ne tik mokomės iš savo klaidų; mes taip pat galime pasimokyti iš kitų klaidų ir sėkmės.

Klasių dvilypumas jau seniai yra tvirtovė, kurią reikia sugriauti. Buvo laikas, kai nesvarbu, kur buvo jūsų gyvenimo vieta, visada buvo neutrali vieta: Juodoji bažnyčia. Nesvarbu, kiek ar mažai turėjai; jus visada laukė. Tačiau, kaip ir daugelyje dalykų, atsiranda skirtumų ir pasikeičia aplinkybės. Su tuo net mūsų garbinimo vietos nebuvo apsaugotos.


Juodoji bažnyčia

Koks laikas yra labiausiai atskirtas Amerikoje? Sekmadienio rytas. Bažnyčios, suskirstytos pagal rasę, nėra didelė staigmena. Nors galima rasti daugiau integruotų bažnyčių nei prieš dešimt metų. Atrodo, kad dar naujesnė tendencija palietė daugelį garbinimo namų; bažnyčia suskirstyta pagal socialinį ir ekonominį statusą.

Kieta. Stiprus. Nepajudinamas. Atsakingas. Saugu. Patikimas. Gyvenimo linija. Tai tik keli žodžiai, naudojami apibūdinti Juodąją bažnyčią vienu metu. Ne paslaptis, kad bažnyčia vėlai buvo atidžiai tiriama. Kodėl? Kas vyksta bažnyčioje, kurioje yra tiek daug žmonių, ginklų, sakydami, kad jie nenori nieko bendra su Šventojo ritininio Biblijos svaiginančia veidmainiška, vadinamąja, bažnyčia? Galbūt tai gana griežta ir nėra teisinga apibendrinimas. Visos bažnyčios nėra vienodos. Kaip ir visi žmonės nėra vienodi.

Juodoji bažnyčia daugelį metų buvo tikėjimo ir vienybės simbolis. Tai simbolizavo mūsų tikėjimą, stiprybę, pasiryžimą tęsti toliau, nesvarbu, koks buvo mūsų kelias. Nesvarbu, kokios aplinkybės susiklostė mūsų gyvenime ar bendruomenėse - bažnyčia išliko juodaodžių šeimos šerdyje. Tai [bažnyčia] buvo vieta, kur mes ne tik ieškojome dvasinės tvirtybės, bet ir patarimo, nurodymų, prireikus - maisto, drabužių ir pastogės. Juodoji bažnyčia, neatsiejama juodosios šeimos dalis, buvo apsauginis tinklas. Štai čia mes susibūrėme, susitvarkėme ir susiklostėme, kad viskas vyktų.

Kai buvome vergai, mes turėjome savo tikėjimą. Kai nežinojome, kaip skaityti, daugelis išmoko skaityti Bibliją. Tai buvo bažnyčia, kuri visiems neatsiliko nuo to, kas vyko jų bendruomenėje; už kokias teises reikėjo kovoti. Kai neturėjome politinio balso ir kovojome, kad jį gautume; tai buvo bažnyčia, kuri padeda surasti ir kovoti už mūsų balsą. Juodoji bažnyčia suformavo ir išnaikino daugelį mūsų politinių lyderių ir pilietinių teisių aktyvistų. Daugelis vienu metu, būdami ministru. Juodojoje bažnyčioje Dievas ir Politika ėjo kartu. Bažnyčios vadovai privalėjo įsitikinti, kad jos nariai gauna viską, kas jiems priklauso. Ir kad jie visada turėjo saugią ir patikimą vietą susiburti.

Kaip ir daugelyje kitų gyvenimo sričių, bažnyčia išaugo. Ir kartu su juo atėjo kai kurie skausmai. Daugelis senesnių bažnyčių nugrimzta į nugrimzdusią narystę ir naują elgesio būdą. Šiandien yra gausybė bažnyčių, kuriose reikia apsilankyti. Dažnai tik viename bloke galima pasirinkti iš penkių skirtingų maldos namų! Vis dėlto tiek daug bažnyčių vienoje bendruomenėje ir toliau kankina skurdas, nesantaika, nesantaika ir kartėlis; daug kartų bažnyčios eina viena prieš kitą. Kur yra ta senovės dvasia, kai bažnytiniai kūnai susibūrė ir sudarė sąjungą, kad įsitikintų, jog jų bendruomenės yra prižiūrimos ir gauna viską, kas joms priklauso?

Ar mes jau taip toli siekėme savo asmeninių tikslų, kad nusprendėme, kad mums nebereikia rūpintis vienas kitu? Ar vis dar atrodo, kad esame savo brolio sargybiniai? Arba mums nebegali trukdyti kasdienės užduotys įsitikinti, kad kiekviena bendruomenė gauna tai, ko reikia, kad pakeistų savo gyvenimą.

Nuostabu matyti, kaip garbinimo namai auga ir plečiasi, ir leidžia sau statyti bei prižiūrėti struktūras, kurios suteikia daug patogumų jos nariams. Gaila, kai struktūra tampa svarbesnė nei jos nariai ar bendruomenės.

Vaizdo Instrukcijos: Aplink Lietuvą. Žmonės | 2 Laida (Gegužė 2024).