Pasitikėk kaip vaikais
Pasitikėjimas yra pagrindinė vaiko gyvenimo dalis. Kai jie gimsta, jų priežiūra visiškai priklauso tėvams. Viskas priklauso nuo tėvų. Jei tėvai jų nepakeis, jie ilgą laiką liks nešvariuose sauskelnėse. Jei tėvai jų nepamaitins, jie badaus. Jei tėvai nėra linkę į savo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų emociniai, fiziniai ar psichiniai, vaikas patirs nepriežiūrą. Kiekvienam žmogui reikalingas tas ypatingas prisilietimas, kurį gali suteikti tik mylintis globėjas, kad galėtų klestėti. Kiekvieną vaiką reikia laikyti ir nuoširdžiai mylėti. Priekabiaujantys tėvai iš viso nebus linkę į savo vaiko poreikius. Daugelis vaikų mūsų šalyje alksta dėl nepriežiūros. Daugelis iš tėvų taip pat patiria fizinę, psichinę ir emocinę prievartą. Vaikui augant ir bręstant, jie sužino, kad negali pasitikėti savo priekabiaujančiu tėvu.

Vaikas negali patikėti, kad smurtaujantis tėvas bus patenkintas jų poreikiais ir padės jais rūpintis. Įsivaizduokite, kaip tai turi būti vaikui, kuris ilsisi apkabinti iš savo tėvų, bet tas apkabinimas niekada neateina. Įsivaizduokite, kad esate vaikas, kuris tiesiogine prasme badauja, tačiau jiems nėra suteikta jokio maisto. Įsivaizduokite, kad esate vaikas, kuris eina į mokyklą nešvariais drabužiais ir be pietų, nes toje vietoje jie nėra numatyti. Šie vaikai anksti sužino, kad nors ir turi poreikių, jie nebus patenkinti.

Prievartaujamas vaikas greitai sužino, kad negali pasitikėti savo priekabiautoju, kad nustotų jį skaudinti. Sveikas ir mylimas vaikas anksti sužino, kad klaidos yra gerai, ir per jas reikia išmokti pamokų. Tačiau prievartą patyręs vaikas labai anksti sužino, kad klaidos yra be galo blogas dalykas, nes padarius klaidą už ją yra fiziškai ar emociškai mušamas. Dėl šio vaiko visada bus baimė, kad už tai, ką jie daro, jiems bus padaryta žala. Linija tarp gero ir blogo elgesio greitai ištrinama ir vaikas negalės žinoti skirtumo tarp jų. Todėl vaikas, bijodamas būti sužeistas, bet ko nesiryžtų.

Prievartaujamas vaikas negali pasitikėti savo priekabiautojais, pažada, kad tai nepasikartos. Greitai jie sužino, kad kai mama ar tėtis pyksis, jie bus įskaudinti, net jei nepadarė nieko blogo. Piktnaudžiaujančio tėvo akimis, kad ir ką vaikas darys, bus neteisinga ir vaikas bus prievartaujamas. Nors vaiko tėvas sako, kad gailisi, kad juos įskaudino, vaikas negali pasitikėti priekabiautojų žodžiais ir pažadais. Kartais tėvas išveda vaiką nusipirkti žaislą, kad galėtų jį kompensuoti. Vaikas sužinos, kad net jei jiems buvo duotas naujas žaislas, tai dar nereiškia, kad jie dar kartą nesusižeis.

Tam tikru metu vaikas pradės prarasti pasitikėjimą ne tik savo priekabiautoju, bet ir visais, su kuriais susiduria. Jų galvoje visada bus klausimas, ar kiti taip pat jiems nepakenks. Pasitikėjimas tampa pagrindiniu priekabiaujančio vaiko gyvenimo veiksniu. Augant jie praranda pasitikėjimą visais, ypač autoritetais. Jie nuolatos domisi, ar gali pasitikėti savo mokytojais, patarėjais, direktoriais ir tt Šiuo metu labai sunku pasitikėti. Vaikas tiesiogine prasme gali jaustis taip, lyg būtų visiškai vienas savo gyvenime. Jie gali jausti, kad nėra nė vieno, į kurį galėtų kreiptis pagalbos. Jie gali jaustis taip, lyg niekuo negalėtų pasitikėti, kad galėtų atsiverti ir kalbėti apie tai, ką patiria. Tai ypač sunku, kai vaikas yra brendęs ir patiria daug sunkių emocijų. Jiems gali kilti klausimas, ar visi jiems nepakenks už tai, ką jie sako ar daro. Jie gali bijoti, kad viskas, ką jie daro ar sako, nėra teisinga, todėl jiems bus padaryta žala.

Dėl pasitikėjimo stokos šie vaikai patirs didelę žalą ir jie užaugs susidūrę su pasitikėjimu suaugusiais. Kitos savaitės straipsnyje bus aptariamas suaugusiųjų pasitikėjimas, kai suaugusieji išgyveno dėl prievartos prieš vaikus.

Vaizdo Instrukcijos: Radviliškio jaunimo choras - Pasitikek (Gegužė 2024).