Lucienas Freudas „Pompidou“

• Gegužė 3, 2024

Jis kelis mėnesius stebėjo mane metro, iš autoportreto žiūrėdamas į tokią odą kaip marmurinė mėsa. Girdėjau, kad tėvai buvo įspėti nevesti savo vaikų į parodą Pompidou dėl jautrios temos, nors nuogybės yra labiau gyvuliškos nei vulgarios.

Psichoanalitiko Sigmundo Freudo anūkas Lucienas linkėjo į rausvumą, o ne piešė blizgius meninius nuogus, sakydamas: „Mano portreto idėja kilo iš nepasitenkinimo portretais, primenančiais žmones“. Kaip ir dėvėti baldai, kuriuos jie deda, ir vytantys kambarinius augalus, kuriais dalijamasi drobė, jo subjektai laikui bėgant nešioja raukšles ir raukšles.

Jo technika yra priešinga daugumai. Ten, kur jie piešia ir iškloja paveikslą, tada ištobulina detales, jis visą veidą nudažo iki tobulumo, tada scena leidžia atsiskleisti aplink jį, o tai sukuria keistos formos drobes, kur čia ir ten buvo dedami erdvės stačiakampiai, kad būtų galima pritaikyti subjektus. „Jaučiau, kad tai, kaip aš dedu daiktus, atrodo nepatogu taip, kaip gyvenimas atrodo nepatogus“, - aiškino jis.

Jo studijoje jūra nebenaudojamų šluostių, naudojamų tam, kad nušluostytų dažų teptukus, guli fone, o sienos, pūkuotos ir tamsios, yra išsibarstę dažų sluoksniais kaip urvo samanų formacija. Stebėdami jo darbą galite pamatyti, kaip kruopščiai buvo pritaikytas kiekvienas smūgis, kai jis tyrinėjo, kaip pilki šešėliai ir kreminės saulės spinduliai plauna odą. Kaip ir Cezanne'o darbas, jo paveikslai geriausiai matomi iš toli. Kaip kubistiniai kvadratų kraštovaizdžiai kuria kalnus, ilgieji teptuko potėpiai susilydo su kūno kontūrais.

11 eurų kainuojantis bilietas „Pompidou“ centro viduje suteikia galimybę patekti į didelę nuolatinę kolekciją ir laikinus eksponatus. Lucieno Freudo darbai bus eksponuojami iki liepos 19 dienos.

Vaizdo Instrukcijos: Lucian Freud / Francis Bacon - Love and Hate (Gegužė 2024).