Mokymasis laukti

• Gegužė 20, 2024

Kartais mes turime įprotį vėl ir vėl reikalauti Dievo, kad jis ką nors padarytų. Trumpam palauksime, tada vėl paklausime. Šiandieniniame pasaulyje, kuriame atrodo, kad kiekvienam įsivaizduojamam poreikiui reikia akimirksnio pasitenkinimo, galime pradėti tikėtis, kad Dievas laikysis tos pačios momentinio pasitenkinimo filosofijos. Jei būtent to tikiesi melsdamasis; Jei tai yra santykiai, kurių tikitės iš Dievo, tada jūsų lauks labai ilgai.

Dievas nėra greitas dabartinių problemų ir situacijų ištaisymas. Jis yra ilgalaikis Dievas; Tėvas, kuris gyvena tolimoje kelionėje - nuo pradžios iki pabaigos; iš amžinybės į amžinybę. Kadangi Jis mus myli taip, kaip daro, Jis neleis mums tęsti savęs naikinimo kelio; beviltiškumo ir nevilties kelyje. Jis taip pat mus labai myli.

Dangiškasis Tėvas supranta tave ir žino tavo poreikius dar net jų neturėdamas. Jis supranta, kas tu esi ir ką išgyvenai. Ir jis vis dar mus prisipažįsta, kad niekada nepaliks mūsų ir nepaliks mūsų. Kad Jis visada būna, kai mums jo reikia. Sunkiai suprantame, kad suprantame, kad Dievas apleido mus, o ne Dievas mus.

Nemanai, kad apleidai Dievą? Kartais nėra lengva pamatyti, ką darome, dėl dalykų, su kuriais tuo metu galime susidurti. Bet ar pastebėjote, kad nebendraujate su Dievu tiek, kiek įpratote? Ar pastebėjote, kad nustojote ieškoti Dievo valios ar Jo nurodymo? Ar jūs atsitraukiate nuo bendrystės ar iš maldos namų? Kartais šie dalykai yra subtilūs, ir jie vyksta mažomis dalimis. Tada kartais mes tiesiog pasiduodame ir deklaruojame, kad Dievas mūsų nemyli, kad jam nerūpi, nes mūsų patiriamas skausmas yra teisingas, per sunkus apimti. Tai yra taip nepatogu, kad atrodo, jog bet kurią akimirką mirsime. Iš tikrųjų jaučiasi taip, tarsi Dievas mus apleido. Bet jis to nepadarė. Jis yra čia pat, stebi mus; siekdamas link mūsų. Bet mes negalime atpažinti Jo rankos, nes mus užtemdo skausmas širdyse ir ašaros, kurios nuolat užpildo mūsų akis.

Kartais mes negalime pamatyti praeities audrų, kurios siautė mūsų gyvenime, ir nuostolių, kuriuos patyrėme, ir nusivylimų, kuriuos patyrėme. Tai neatrodo teisinga, o skausmas nepakeliamas. Bet būtent tada esi arčiausiai Dievo. Tuomet tavo kūnas neturi daugiau ko duoti, o tu esi silpnas, ir pagaliau Dievas gali būti stiprus tavo gyvenime. Kai kūnas nebegali kovoti su dvasia, jis turi visiškai atsiduoti mylinčio ir atkuriančio Dievo valiai.

Ar Dievas tai leidžia tyčia? Ne. Tačiau kai gyvename gyvenimą, kuriame nėra Dievo, jis atveria mus priešo išpuoliams ir puolimams. Priešas visada tyčiojasi ir ieško kelio į mūsų gyvenimą, į širdį ir protą. Pirmiausia Petras pasakoja, kad priešas vaikšto kaip riaumojantis liūtas, norėdamas mus praryti. Paskutinis dalykas, kurio nori šėtonas, yra tai, kad mes pasitikime ir tikime Dievu. Paskutinis dalykas, kurį jis nori, kad mes padarytume, yra viltis. Jei jis gali sunaikinti mūsų apynį, jis sugriovė mūsų tikėjimą. Nes tikėjimas yra visų tikėtinų dalykų esmė (Hebrajams 11: 1).

Nedarykite klaidos, kad priešas šnabžda į mūsų ausis ir bandys mus įtikinti, kad dėl to, kad Dievas dar neatsakė į mūsų maldas, nes mes turime ar tebejaučiame tokius ištikimus, nes, atrodo, Dievas imasi tiek laiko, kad Dievas nerūpi ir Jis mūsų nemyli. Velnias yra melagis! Bet jei ilgai linksminsite šias mintis, jos ilgainiui įsisuks į jūsų dvasią, į širdį ir sužlugdys jūsų gyvenimą bei emocijas.

Žinote, kartais gyvenimas nėra sąžiningas. Bet Dievo palankumas yra teisingas. Kartais nutinka ir baisių dalykų, nes mes gyvename pasaulyje, kurio nevaldo Dievas, bet šėtonas. Mes gyvename pasaulyje, kurį visada kamuoja korupcija, neteisybė ir tiesioginis nepaklusnumas Dievui. Kartais gali būti paveikti šio pasaulio dalykai. Mes kentėsime, kaip ir Kristus. Bet mes galime nuspręsti paspausti ir patikėti Dievo Žodžiu. Patikėkite, kad Dievas yra pažadų laikytojas, ir žinote, ko mums reikia. Dievas sugalvojo, kad kiekviena iškilusi problema yra galimybė mums sukurti sprendimą, kurį Jis įdėjo į mus. Mes esame problemų sprendimai.

Dievas kalba su mumis, bet daugelis iš mūsų negirdime. Dievas pasirūpino, kad praeitum. Galbūt jūs patyrėte nuostolį, kad galėtumėte pakilti ir tapti balsu tiems, kurie kenčia tą patį. Galbūt tiesiog jūs gimėte norėdami išgelbėti kažkieno gyvybę. Patekdami į šį pasaulį, mes nežinome visko. Jis duoda nurodymų, kaip gyventi geriau. Jis nori palaiminti mus, neviršydamas mūsų fantazijos. Jis nori mus išgelbėti nuo skausmo. Jis stebi ir laukia. Laukia, kol sugriebsime Jo ištiestą ranką ir seksime, ką Jis liepia mums daryti toliau.

Vaizdo Instrukcijos: Pramonė 4.0 skaitmeninė revoliucija - transformuoti negalima laukti? (Gegužė 2024).