Skaitmeninis menas - tapyba taškais ir skiriamąja geba

• Gegužė 21, 2024

Kurdami skaitmeninį meną bet kokio tipo žiniatinkliui ar mobiliajam projektui, dirbate su taškais. Dažniausiai net negalvojame apie vaizdo taškus, kuriuos piešiame ekrane naudodami savo grafikos programinę įrangą. Bet kas yra pikselis.

Ar jūs kada nors pažvelgėte į Georges-Pierre Seurat'ą Cirko šou demonstracija („Cirque“ paroda)? Jį sudaro daugybė taškų. Ši technika vadinama pointilizmu. Pažvelgę ​​į darbinį arti pamatysite taškus. Bet tolstant nuo gabalo, taškai susilieja į spalvų gradientus. Tavo protas verčia taškus paversti spalvomis.

Daugelyje spausdintų darbų naudojamas CMYK spalvų režimas, kuriame naudojami tik keturi spalvoti taškai - žalsvai mėlyna, rausvai raudona, geltona ir juoda (raktas). Spausdinimo metu puslapyje yra daug spalvotų taškų ir žiūrėdami įprastu atstumu matome gautą spalvą.

Tas pats pasakytina ir apie mobiliųjų bei kompiuterių ekranus, kuriuose naudojamas RGB spalvų režimas. Šiame procese turime tris spalvotus taškus - raudoną, žalią ir mėlyną. Šie spalvoti taškai susilieja, kad būtų spalvos, kurias matome ekrane. Šie spalvoti taškai yra vadinami pikselių.

Taigi turime kompiuterio ekraną, užpildytą spalvotais taškais, kurie kartu sukuria tas spalvas, kokias matome. Per pastarąjį dešimtmetį pikselių arba spalvotų taškų skaičius kompiuterio ekrane labai padidėjo. Mano pirmasis nešiojamas kompiuteris turėjo tik 800 iki 600 skiriamąją gebą, o tai reiškia, kad horizontaliai visame ekrane buvo 800 pikselių, o vertikaliai - 600 pikselių. Nors nematėme atskirų taškų ekrane, šie taškai buvo dedami vienas šalia kito, kaip ir pointilizmo atveju, tik 72 pikseliai uždengia vieną colį ekrano.

Šiandienos „iPad 3“ tinklainės skiriamoji geba yra 2048 pikseliai x 1536 pikseliais, o 264 pikseliai suspausti į vieną colį ekrano. Tai reiškia, kad ekrano vietos colyje turime daugiau nei 3,5 karto daugiau taškų. Padidėjęs pikselių glaudinimas suteikia mums tas aukštos raiškos spalvas ir ryškią skiriamąją gebą.

Tam tikra prasme galime pasakyti, kad kurdami savo skaitmeninį meną mes naudojame ir pointilizmą. Pvz., Kai mes naudojame gradiento įrankį, kad pridėtume gradiento užpildą prie „Photoshop“ sluoksnio^R, mes tikrai liečiame kompiuteriui ant to sluoksnio nupiešti labai daug taškų ir sudėti tuos taškus kartu, kad būtų sukurtas lygus ir spalvingas gradientas. Bet kaip jau minėjome anksčiau, mes tikrai negalime pamatyti tų taškų ir paprastai negalvojame apie juos.