Senėjimo regėjimo praradimas ir mūsų nepriklausomybės gynimas
Daugybė sveikatos faktorių daro įtaką puikiai gyvenimo kokybei senstant, o geras regėjimas yra vienas iš jų. Kai kurios regėjimo problemos gali vystytis lėtai, ir mes jų nepastebime iškart. Daugiau nei 3,3 mln. 40 metų ir vyresnių amerikiečių turi silpną regėjimą ir aklumą, tačiau rimtas regėjimo praradimas neišvengiamas, kai senstame. Mes galime apsaugoti savo viziją įsitikinę, kad pasinaudosime išsamiais egzaminais ir dabar teikiamomis profilaktinio regėjimo priežiūros rekomendacijomis.

Regėjimo problemos senstant gali turėti įtakos vairavimui, skaitymui, pusiausvyrai ir kritimo rizikai. Visos šios veiklos yra labai svarbios norint gyventi savarankiškai. Akių egzaminus lengva praleisti, nes skirtingai nuo kitų sveikatos problemų, kurių neturime, neturėsime varginančių simptomų. Kartais mes tiesiog perkame pigius akinius (padidinamuosius stiklus), kurie padeda mums geriau pamatyti, bet ir atgraso mus nuo susisiekimo su specialistu. Taip pat galime nekreipti dėmesio į regėjimo problemas, nes galime vairuoti metų metus neturėdami reguliarių akių egzaminų. Kai kurie iš mūsų pasiteisina, kai krisdami kaltinam daiktą, kurį „suklaidinome“, užuot pripažinę, kad negalėjome pakankamai aiškiai pamatyti, kur važiavome, kad išvengtume kritimo.

Senėjimas paveikia mūsų akių audinius, kaip ir kiti mūsų kūno audiniai. Daugumai keturiasdešimtmečio žmonių atsiranda poreikis skaityti akinius, nes lęšiai akyse tampa ne tokie lankstūs (presbiopija). Taip pat normalu, kad naktinis matymas ir regėjimo aštrumas mažėja. Taip pat vėlesniais metais akinimas vis labiau trukdo aiškiam regėjimui. Vyresnio amžiaus suaugusieji taip pat turi didesnę akių ligų riziką. Dažnos vyresnio amžiaus suaugusiųjų regėjimo problemos yra presbiopija, glaukoma, diabetinė retinopatija, katarakta ir geltonosios dėmės degeneracija.

Būdami vyresni suaugusieji turime pripažinti akių ligos riziką ir pradėti planuoti reguliarius egzaminus bent kas dvejus metus, jei mums daugiau nei 65 metai. Išsamus egzaminas užtikrins, kad galime palaikyti gerą akių sveikatą, dėvėti tinkamiausius akinius pagal savo situaciją ir padėsime sužinoti apie prevencinius veiksmus, kurių galime imtis norėdami ir toliau pagerinti gyvenimo kokybę.

Kokie yra įspėjamieji ženklai, teigiantys, kad mums reikia pagalbos vizijai? Amerikos optometrijos asociacija praneša:

Šie simptomai gali būti ankstyvieji įspėjantys rimtos akių sveikatos problemos požymiai:

• Svyruojantis regėjimas. Dažnai pastebimi pokyčiai gali būti diabeto ar hipertenzijos (padidėjusio kraujospūdžio) požymis. Šios lėtinės ligos gali pakenkti mažytėms tinklainėms kraujagyslėms, šviesai jautriajam sluoksniui akies gale. Šis regėjimo praradimas kartais gali būti nuolatinis.

• Mato plūduriukus ir blyksnius. Kartais mūsų akyse galime pamatyti dėmių ar plūdurų. Daugeliu atvejų tai yra šešėliai dalelių, plūduriuojančių skystyje, kuris užpildo akies vidų, vaizdai. Nors dėmės ir plūdės gali būti varginančios, jos paprastai nepakenkia regėjimui. Jie yra natūrali akių senėjimo proceso dalis.

Bet jei staiga pamatome daugiau nei įprasta plūdurų kartu su ryškiomis, mirksinčiomis lemputėmis, turime nedelsdami pamatyti savo optometrą. Tai gali būti ženklas, kad tinklainėje yra ašara ir ji gali atsitraukti. Tai turėtų būti nedelsiant gydoma, kad būtų išvengta rimto regėjimo praradimo.

• Šoninio matymo praradimas. Periferinio ar šoninio regėjimo praradimas gali būti glaukomos požymis. Glaukoma atsiranda, kai pažeidžiamas regos nervas ir nebeperduoda smegenims visų vaizdinių vaizdų. Jis dažnai neturi jokių simptomų, kol neprasidėjo regėjimas.

• Iškreiptų vaizdų matymas. Tiesios linijos, kurios atrodo iškreiptos ar banguotos, arba tuščia sritis mūsų regėjimo centre gali būti su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos (AMD) požymiai. Liga pažeidžia geltonąją dėmę, kuri yra mūsų tinklainės dalis, atsakinga už centrinį regėjimą. Liga sukelia aklą vietą mūsų regėjimo lauko viduryje.

Žinokime apie šiuos požymius ir pradėkime prevenciją, prieš pradėdami rimtas problemas!