Įspūdis Naujojoje Meksikoje
Prieš metus gyvendami mažame Socorro miestelyje, Naujojoje Meksikoje, draugas ir aš nusprendėme vidurnakčio nuotykį apžiūrėti apleistą namą, maždaug pusvalandžio kelio automobiliu į šiaurę nuo Socorro, į greitkelį 25, o paskui keletą mylių į rytus.

Labai norėčiau, kad ant šių nuostabių senų namų būtų apvyniota veranda, kaip antai, ir nustebau, kad šis nuostabus namas buvo tuščias. Neįsivaizdavau, kodėl kas nors ją paliks.

Buvo tamsi, žvaigždėta naktis dykumoje, ir aš sujaudinta buvau niekur viduryje, ruošdamasi montuoti šio nuostabaus namo priekinius laiptelius.

Mano draugas atidarė duris ir laikė, kad galėčiau įeiti. Pradėjęs peržengti slenkstį, pažvelgiau aukštyn ir pamačiau, kaip virš manęs ore kabo raudonos akys, tarsi banguojančios pirmyn ir atgal.

Tuo metu turėjau mažiau problemų įsivaizduoti, kodėl namas tuščias. Maniau, kad galbūt geriausia būtų grįžti pasitikrinti saulės spinduliuose. Aš sėdėjau prie transporto priemonės, o mes išvažiavome.

Po valandos aš grįžau į savo namus, kur gyvenau vienas. Tą naktį nuėjau miegoti bandydamas pamiršti tas žvilgančias raudonas akis. Aš prabudau po poros valandų, nes mano lova vibravo. Niekada to anksčiau nebuvau patyręs ir neįsivaizdavau, kodėl tai daro taip. Apsidairiau aplinkui visa kita kambaryje, bet, atrodė, niekas daugiau nejuda.

Norėjau perlipti ir įjungti lovos lempą, bet buvau tikras, kad kažkas sugriebs mano ranką, jei pabandysiu tokį dalyką, todėl dvi valandas tiesiog sėdėjau nejudėdamas prie galinės lentos.

Staiga ant mano antklodžių pasirodė du aštrūs, stiprūs vilkikai. O, mano gerumas, vien pagalvojus apie tai dabar man sukelia šaltkrėtis! Tai ir padarė. Peršokiau į stovinčią vietą lovoje, perėjau ir įjungiau lempą. Tada aš nušokiau nuo lovos, pakankamai toli, kad buvau tikras, kad niekas negali manęs patraukti iš po apačios.

Išbėgau pro namą įjungdamas visas šviesas. Radau savo Bibliją ir atsitiktinai pradėjau garsiai ją skaityti. Aš perskaičiau savo skaitymus su reikalavimais, kad ir ką palikčiau. Aš pasakiau, kad tai buvo mano namai ir niekur nevaikščiojau.

Po kurio laiko per namą išjungiau šviesas ir grįžau miegoti. Aš nešė savo Bibliją į savo kambarį ir padėjau po pagalve. Taip, mano lova vis dar vibravo. Vis dėlto jaučiau, kad svarbu nerodyti jokios baimės, ir iš tikrųjų užmigau lovoje vibruodama. Praėjus daugeliui metų, atrodo keista, kad grįžtu į tą vibruojančią lovą, Bibliją arba jos nėra.

Kai kitą rytą prabudau, mano lova nebebijojo. Tai nebepasikartojo.

Vaizdo Instrukcijos: Įspūdis. Naujoji Akmenė. LRT radijas aplink Lietuvą (Balandis 2024).