Emocinis klausos praradimo rinkinys

• Gegužė 9, 2024

Senstant mes visi jaučiame senėjimo procesą ir nieko nebijome, nei prarasti savo sveikatą ir nepriklausomybę. Kai tampame priklausomi, prarandame dalį savęs, perduodami savo gyvenimo kontrolę kitam. Taigi kas labiausiai trikdo žmones dėl klausos praradimo? Kodėl tiek daug žmonių neigia turintys nuostolių ir atsisako ieškoti sprendimų?

Manau, kad būtent ši baimė prarasti savo nepriklausomybę. Kai nebegalime dalyvauti socialinėse progose (o juk žmogaus būtinybė yra socializuotis) nesijausdami kvailai (nes sakome neteisingus dalykus), bijome, kad pripažinę savo netektį mūsų bendraamžiai mus vertins kaip kažkokius trūkumus. Neigdami tikime, kad kontroliuojame.

Mes naudojame įvairius blefavimo mechanizmus - juokiamės per garsiai tik todėl, kad visi kiti šypsosi, kai taip pat kalbame (tikiuosi, kad tai teisinga šypsena), atsakome tikėdamiesi, kad mes tai teisingai supratome, prašau atsiprašyti ar nedalyvaujame visi.

Net jei pripažinsime savo praradimą ir paprašėme pagalbos dalyvauti, vis tiek yra prarasta tam tikra nepriklausomybė. Kažkas kitas priima sprendimus dėl to, ką mes turėtume ar ko neturėtume žinoti.

Neigdami tikime, kad kontroliuojame, tačiau neigimas sukelia daug emocinių problemų. Užuot mėgavęsi gyvenimu, mes nuolat bijome būti sužinoti, pasijusti kvailai arba geriausiu atveju tiesiog prarasti daiktus. Socialinės situacijos ir dauguma gyvenimo situacijų sukelia mums stresą ir mes galų gale pasitraukiame, kad sušvelnintume šį stresą.

Depresija yra paskutinė sielvarto klausos stadija. Mes tampame depresija, nes jaučiamės vieniši, izoliuoti ir nekontroliuojami. Kadangi tiek daug žmonių slepia savo netektį, tiek mažai žmonių kalba apie klausos praradimo sprendimus ir kaip jie gali padėti. Rezultatas - jaučiamės vieniši, be išeities iš savo dilemos.

Geros žinios yra tai, kad kai asmuo, turintis klausos sutrikimą, tai pripažins ir ieškos pagalbos, dažniausiai depresija bus sušvelninta, jei iš viso neišnyks. Ieškodami pagalbos dar kartą perimame kontrolę ir tai pagerina mūsų savivertę. Daugelis žmonių mano, kad jie vėl gali būti grupės dalimi ir mėgautis socialinėmis pramogomis.

Priimdami savo praradimą, galime sumažinti emocinę naštą sau ir dar kartą sugrąžinti mums valdymą atgaunant dalį nepriklausomybės, kurią jaučiame praradę.

Vaizdo Instrukcijos: Kaip kalba gyvūnai? (Gegužė 2024).