Tapus ateistu po smegenų pažeidimo
Psichologijoje yra teorija, teigianti, kad mes visi esame gimę kaip tuščiaviduriai, be idėjų ar žinių. Turint tai omenyje, jei krikščionis kenčia nuo Alzheimerio, amnezijos ar kitokio pobūdžio smegenų pažeidimo, ar jie ir toliau mąstys ir žinos, kad įtikėjo Dievą, ar atmes idėją ir taps neteistu? Jei esate krikščionis ir pamiršote, kad esate vienas, ar vis dar esate išgelbėti? Tai nėra tikslus klausimas, kurį aptariau su savo kolegomis ateistais, tačiau jis tinka diskusijai. Mes kalbėjome apie Alzhaimerio ligą, ir jei būtumėte krikščionis, ar vis tiek atsimenate, kad buvote toks? Ar jūs eitumėte pėsčiomis ir kalbėtumėte pokalbį, kaip tai darėte prisiminę? Tik kaip įžeistas tai būtų? Ar į galvą būtų įsiskverbęs tiek, kad nesvarbu? O gal grįžtate prie to „tuščio šiferio“ nuo gimimo?

Internete radau hipotetinį klausimą (užduodavo krikščionis), kuriame jis iš esmės klausė, ar turi amneziją, ir pamiršta, kad yra krikščionis dėl amnezijos, nustojo lankyti bažnyčią ir padarė nuodėmes prieš Dievą, ar vis dėlto būti išgelbėtam, nes iš pradžių jis priėmė Kristų į savo širdį?

Kaip liūdna, kad jis turi net apmąstyti tą mintį. Tai liūdna dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad mano supratimas būti išgelbėtam reiškia, kad visada esi išgelbėtas, nepaisant to, ką padarei po to. Reikia pripažinti, kad tai gali nesuprasti kiti, ir iš klausimo gali paaiškėti, kad taip nėra. Antra, liūdna, kad jis dėl to pakankamai jaudinasi, kad, jei tai atsitiks, praras vietą danguje. Forumo atsakymai svyravo nuo „taip, nes Dievas suprastų ir žinotų, kad tu ne pats“, iki „aš nežinau“ iki „būsi grįžęs į savo kūdikystę, laisvas nuo religinių dogmų“. Taigi tuščia skalūno nuoroda ir diskusija su kolegomis ateistais.

Mūsų smegenys yra elektriniai impulsai, o bet kokia smegenų žala, paveikianti mūsų prisiminimų branduolį ir kas mes esame, yra asmenybės ir mūsų įsitikinimai.