Paskutinis likutis - kompiuteris

• Gegužė 10, 2024

„Paskutinis likučiai“ yra strateginis RPG (turintis daugiau pastarųjų nei ankstesnių), kurį „Square-Enix“ gamina naudodamas „Unreal 3“ variklį. Tai daugeliu atžvilgių šiek tiek nukrypsta nuo įprastų „Square-Enix“ RPG, ir nors jis pasižymi savo atrakcijomis kaip bendras produktas, jis šiek tiek nuvilia.

TLR žaidžia kaip RPG, išskyrus tai, kad kiekvienas „vienetas“ iš tikrųjų yra mažas būrys, kurį sudaro nuo 1 iki 5 žmonių. Šioms „sąjungoms“ yra duoti įsakymai kaip grupei - sąjunga gali būti paskirta pulti, naudoti magiją, gydytis ir pan. „Strategijos“ elementas į jį patenka kovos metu; priešus puolančios sąjungos juos „užvers“, užkirsdamos kelią jiems pulti kitus būrius. Sąjunga, kuri įtraukia į aklavietę jau įstrigusį bloką, padarydama daugiau žalos. Taigi tikslas yra panaudoti savo galingesnes sąjungas, kad tiesiogiai įsitrauktų į priešus ir kad jie nepatektų į jūsų palaikymo sąjungų kelią (pavyzdžiui, gydytojai ir magai).

Nors tai gali atrodyti paprasta, užsakymai, kuriuos galite pateikti savo vienetams, skiriasi atsižvelgiant į kontekstą. Atsižvelgiant į vienetų klasę (kuriai įtakos turi mūšio veiksmai), jūs galite negauti reikiamų užsakymų tinkamu laiku. Pavyzdžiui, kartais vienetams gali būti liepta trauktis, o kartais jie negali. Vienu metu gaunate tik penkis užsakymus, o jei to, ko jums nereikia, nėra to posūkio sąraše, galite nieko padaryti, išskyrus stebėti, kaip miršta jūsų vienetai.

Žaidimas taip pat vertina patirtį neįprastai; eidami į mūšį, jūsų aktyvūs vienetai padidina pataikymo taškus ir panašiai, tačiau „neįgyja lygio“. Jūsų „mūšio rangas“ tarnauja kaip bendra būsenos juosta, tačiau taip pat sustiprina priešus, kai kylate aukščiau. Iš esmės žaidimas dinamiškai auga, o tai reiškia, kad jei neatrakinsite naujų įgūdžių, kovojant su priešais tikrai neveiksite jokio proceso. Vis dėlto žaidimas jums to tikrai nepasako; to išmokote tik remdamiesi vadovais ar internetu. Tiesą sakant, tai iš tikrųjų yra didžiausia žaidimo problema: jis nelabai nurodo, kaip jį žaisti.

Apsvarstykite, pavyzdžiui, tai, kad negalite atiduoti savo sąjungininkams daiktų, nebent jie specialiai jų paprašytų. Tai reiškia, kad nors jūsų aktyviame vakarėlyje gali būti iki 18 žmonių, negalite specialiai pasirinkti duoti jiems ginklų ar daiktų. Vietoj to, kiekvienas veikėjas turės daiktų, kurių paprašys (jei jų turite), taip pat komponentų, kurių jie pareikalaus, kad atnaujintų savo dabartinius ginklus, sąrašą. Kita vertus, ir patys komponentai yra didžiulė klaida; kai kurias iš jų galima rasti tik vienoje vietoje visame pasaulyje, ir net toje vietoje yra nedidelė tikimybė ją iš tikrųjų gauti (taigi, jūs niekada net negalėsite žinoti, kad tai buvo ta vieta, nebent ją apžiūrėjote). Tokių dalykų žaidime gausu ir jie gali turėti įtakos jūsų žaidimui, net neturėdami pagrindo manyti.

Turbūt geriausia žaidimo grafika. Kaip minėta, vienu metu lauke gali būti iki 18 žmonių, o mūšiai iš tiesų atrodo kaip pasiutęs melas. Karių asortimentas taip pat yra gana įvairus, todėl net ir naudodamiesi generiniais vienetais jausitės, kad jūsų partija yra įvairi. Miestai paprastai projektuojami unikaliai, o požemiai jaučiasi kur kas bendresni ir prastos kokybės. Garso dizainas yra tinkamas, tačiau nėra ypač malonus ar įsimenamas.

„The Last Remnant“ yra įdomus, bet ne geras žaidimas. Verta, jei norite žiūrėti kovas, nes (reta RPG atveju) kova iš tikrųjų yra gana smagi ir įdomi. Tačiau nusivylimo faktorius ir sudėtingumas trukdo jo, kaip tikrojo žaidimo, vertei. Kas ypač atkreipia dėmesį į tai, kad „Xbox 360“ žaidimo versija yra dar blogesnė; prie kompiuterio versijos buvo pridėta daugybė patobulinimų, ir tai vis dar juokinga netvarka.

6/10.

Pirkite paskutinį likutį iš Amazon.com

Vaizdo Instrukcijos: KAIP ATRODO KOMPIUTERIS UŽ 3000€ ? (Gegužė 2024).