Žurnalistiniai širdies prisiminimai
Atsiminimai šiandien tiriami dėl įvairių priežasčių. Mokslininkai tiria būdą, kaip vienas galėtų ištrinti traumuojančius prisiminimus, o kiti dirba su proto kontrolės metodais, kai implantuoja netikrus prisiminimus, laukdami, kol jie suaktyvės. Yra represuotų prisiminimų, užmirštų prisiminimų ir vaikystės prisiminimų. Daugelis iš mūsų yra girdėję terminus „trumpalaikiai“ ir „ilgalaikiai“ prisiminimai. Trumpalaikiai prisiminimai primena tai, kas nutiko per pastarąsias kelias minutes ar dienas. Ilgalaikiai prisiminimai - tai prisiminimai, į kuriuos įsimenama, kai detalės ne visada įsimenamos. Žinoma, jūs taip pat turite „flash“ atmintį, šakninę atmintį, atminties mikroschemą, „burbulinę“ atmintį ir atminties juostą. Yra daugybė kitų su atmintimi susijusių terminų, tačiau šiandien mes žiūrime tik į pagrindinę atminties prasmę.

Anot Merriam-Webster internetinio žodyno, atmintis yra:
a: tai, kas išmokta ir išsaugota, ypač naudojant asociacinius mechanizmus, atkartoti ar prisiminti
b) dalykų, išmoktų ir išsaugotų iš organizmo veiklos ar patirties, kaupimas, kurį patvirtina struktūros ar elgsenos pasikeitimas arba prisiminimas ir pripažinimas
2a: atminimo įamžinimas
2b: prisiminimo faktas ar sąlyga
3a: ypatingas prisiminimo ar prisiminimo veiksmas
b: prisiminimo vaizdas ar įspūdis
c: laikas, per kurį galima atsiminti ar atsiminti praeities įvykius
4a: įrenginys (kaip lustas) arba jo komponentas, kuriame gali būti įdėta ir saugoma informacija, ypač skirta kompiuteriui, ir iš kurio ji gali būti išgaunama, kai to reikia
5: gebėjimas parodyti poveikį, atsirandantį dėl ankstesnio gydymo, arba grįžti į buvusią būklę, ypač naudojant medžiagą (kaip metalą ar plastiką)

Sinonimai yra: prisiminimas, prisiminimas, prisiminimas. Atmintis taikoma tiek įsimenant, tiek įsimenant. Kai naudojamas atminimas, jis prisimenamas. Prisiminimai siūlo prisiminti paprastai malonius įvykius, išgyvenimus ar jausmus iš tolimos praeities.

Apibrėžimai gali būti tikslūs ir sterilūs. Tačiau prisiminimai turi savo gyvenimą. Atsiminimai gali įstrigti mūsų širdyse, pamiršę gali sukelti problemų, gali sukelti sumaištį, kai neteisingai prisimenate, arba gali pasimesti dėl ligų. Prisiminimai taip pat gali suteikti padrąsinimo, vilties, išgydymo ir atleidimo, žiūrint iš Dievo perspektyvos. Šventasis Raštas pasakoja apie kartumą, puvimą mūsų kaulus. Kartumas yra prisiminimai, kurie sunaikina ir sulaiko nelaisvę. Įdomus dalykas prisiminimuose, žvelgiant iš Dievo perspektyvos, yra tas, kad net pats skausmingiausias prisiminimas gali sukelti džiaugsmą, laisvę ar padrąsinimą. Taigi skaitykite norinčia širdimi, kad pamatytumėte prisiminimus iš Dievo perspektyvos.

Yra trys kategorijos, į kurias Merriam-Webster nenagrinėja: ~ Širdies prisiminimai ~ Proto prisiminimai ~ Dvasios prisiminimai. Panagrinėkime šiandien „Širdies prisiminimai“.

Įrašiau šią frazę į „Google“ ir ten buvo daugiau nei 31 milijonas paieškos rezultatų, iš kurių dauguma buvo sielvarto, netekimo ir krizių palaikymo priemonė. Tada pradedate matyti prarastų meilių ir prarastų svajonių rezultatus. Atrodo, kad „širdies prisiminimai“ perteikia praeities, senų ir pamirštų mūsų gyvenimo įvykių prasmę. Norėtume pamiršti mirus mylimam žmogui ir prisiminti tik jų gyvenimą, norėtume pamiršti prarastos meilės, prarasto darbo, blogo sprendimo skausmą, bet negalime pamiršti.

Eidamas į laidotuves, girdžiu frazę „prisiminkime gerą laiką“, ir tai man sulaužo širdį. Mirtis stipri ir sunki. Visos emocijos yra suvyniotos ir sukasi. Tarkime, krikščionys turi teisingus žodžius pasakyti ir emocijas jausti. Laidotuvės kai kuriuose evangelikų sluoksniuose tapo evangelizacijos įrankiu, o ne laiku prisiminti praėjusįjį. Leiskite pateikti jums pavyzdį.

Mano draugas mirė keliomis savaitėmis anksčiau nei mano tėtis. Šiose draugų laidotuvėse visi buvo pasipuošę kasdieniais marškinėliais, o visur, įskaitant vyrą, ką tik praradusį vyrą, būdavo didžiulės šypsenos. Aš ruošiausi tėčiui mirti ir per šias laidotuves mačiau vakarėlį. Mane sužavėjo, kaip šios laidotuvės iš tikrųjų buvo nesąžiningos. Taip, tiesa, tas, kuris miršta Kristuje, yra su Juo ir tai yra priežastis švęsti, tačiau paliktųjų viduje yra ir tikrų emocijų, ir ta emocija turi sugebėti liūdėti. Nepaisymas tų tikrų emocijų neatneša nei gydymo, nei džiaugsmo.

Mano tėtis mirė po kelių savaičių ir mes susidūrėme su laidotuvėmis. Mano pamotė nenorėjo laidotuvių. Ji norėjo tik žiūrėjimo, kuriame visi galėtų būti atsitiktiniai ir ateiti kaip nori. Aš buvau nusiteikęs laidotuvėms po to, kai buvau pas draugus. Ji pyko, kol surengėme laidotuves. Aš atidaviau pamaldumą ir mačiau, kaip Dievas gydo tuos, kuriems reikia Jo gydomojo prisilietimo, padrąsino tuos, kuriems reikia Jo padrąsinimo ir džiaugsmo, žinodamas, kad gilių emocijų jausmas yra tinkamas. Tie, kurie netikėjo, turėjo laisvę liūdėti ir pamatyti skirtumą tarp tų, kurie tikėjo.

Tai, ką bandau pasakyti, yra paprasta.Mirtis yra „širdies atmintis“, tačiau ši atmintis gali suteikti širdžiai džiaugsmą ir išgydymą. Kiekvieną kartą bandydami bėgti nuo sunkių emocijų, negalime išgydyti. Žurnalizuoti sunkius laikus mūsų gyvenime yra turbūt sunkiausia. Yra tokia tendencija sutelkti dėmesį į jūsų jaučiamą skausmą, nesąžiningumą, tuštumą ir beviltiškumą. Jei neišmoksite konstruktyviai leisti žurnale, kartumas įsišaknys ir daugelis tikinčiųjų dėl savo tikėjimo patyrė avariją.

„Širdies prisiminimai“ yra įrankiai, kuriuos Dievas naudoja mums sutelkti. Sunkiu metu Jis liepia mums atsiminti, kas jis yra, ką nuveikė praeityje, ką jis veikia šiandien, ką jis darys rytoj ir ką pažadėjo. Prisimenant ir įrašinėjant „Širdies prisiminimus“, turiu nepamiršti šių dalykų, kad mano žurnalas galėtų būti išlaisvinimo ir gydomoji priemonė ištikimojoje Dievo rankoje.

Vaizdo Instrukcijos: Deimantė Rūtėnaitė - Prisiminimai (Gegužė 2024).