Dorcas, Biblijos moteris
Dorcas, dar vadinamas Tabita, yra Naujojo Testamento Biblijos moteris. Jos istoriją sužinosite Apaštalų darbų knygos 9 skyriaus 36–42 skyriuose. Nors apie ją nėra daug pasakyta, nepakanka to, kas pasakyta, kad parodytų, jog ji buvo dievobaiminga moteris, kurią mylėjo ir gerbė Joppos krikščionių bendruomenė.

Mes žinome, kad ji sekė Kristumi, nes Biblija apibūdina ją kaip mokinę, ir mes taip pat žinome, kad ji buvo gerai žinoma, kad daro gera ir padeda vargšams. Apygardų pasakojime ji susirgo ir mirė. Jos draugai buvo nuniokoti. Jie buvo praradę žmogų, kurį mylėjo ir kuris buvo svarbi tikinčiųjų šeimos dalis. Tačiau jie tikėjo, kad Dievas ką nors padarys. Jie siuntė vyrus nukeliauti dvylika mylių į Lydos miestą, surasti apaštalą Petrą ir paprašyti, kad jis ateitų iškart.

Kai Petras atėjo, jie nuvežė jį tiesiai į viršutinio aukšto kambarį, kur buvo padėję Dorcos kūną. Visos našlės buvo ten, gedulingos. Jie stovėjo aplink Petrą, verkdami ir rodydami jam chalatus ir kitus drabužius, kuriuos buvo pagaminęs Dorcas.

Išsiuntęs visus iš kambario, Petras nusileido ant kelių ir meldėsi. Tada jis pasakė: „Tabita, atsikelk“. Ji atmerkė akis ir atsisėdo. Dievas atkūrė jos gyvenimą. Petras paėmė ją už rankos, padėjo jai ant kojų ir pristatė savo draugams.

Jos graikiškas vardas Dorcas reiškia „rujojo patelės“, „gazelę“ ir „grožio emblemą“, kaip ir jos aramiškas vardas Tabitha.

Biblijos tekstas nepasako, ar ji turėjo fizinį grožį, bet mes žinome, kad ji buvo graži Dievo ir našlių bei vargšų akyse, kuriai padėjo.

1 Timotiejui 2: 9-10 sakoma, kad moterys turi įgyti pagarbą ne dėl fizinio grožio, bet dėl ​​gerų darbų, kurie tinka moterims, kurios garbina Dievą.

Jokūbo knygos 1:27 aiškinama, kad gryna religija, Dievo akimis, yra tai, kad mes prižiūrime našlaičius ir našles jų sielvarte ir laikykimės nesugadinti pasaulinių vertybių.

Dorkos darbas drabužių gamyboje ir pagalba vargšams gali pasirodyti nereikšmingas, palyginti su puikiais apaštalų darbais, tačiau jų pakako, kad įgytų meilę jos bendruomenei, ir to pakako, kad Dievas matytų, kad tinka jos gyvenimui atkurti. Mūsų meilė Dievui ir meilė, kuria dalijamės su kitais, daro mus gražius Dievo akyse. Dorcas buvo gera moteris, kurią taip mylėjo tikinčiųjų šeima, kad meldėsi stebuklo ir Dievas jį suteikė.


Apie ką galvoti:
  • Koks tavo indėlis į tavo bažnyčią? Vargšams jūsų bendruomenėje? Našlėms ir našlaičiams?
  • Kokį iš pažiūros nereikšmingą talentą ar sugebėjimą turėtumėte tai, kas labai reikštų kam nors reikalingą?






  • Paspauskite čia