Afrikiečiai ir dievai
Ar tu žinai ir supranti, kad galima užduoti Dievui klausimus? Manau, natūralu, kad kiekvienas žmogus nori suprasti, kas yra Dievas ir koks yra geresnis būdas, nei tiesiog klausti Jo. Apie Tėvą yra tiek daug, kad mes nesuprantame ar dar neturime ko mokytis, bet Dievas laukia, kol paaiškės. Tėvas nori, kad mes taptume asmeniški.

Ar yra skirtumas tarp klausti Dievo ar klausti Dievo? Manau, tai priklauso nuo to, ką turi omenyje. Aš buvau išmokytas, kad niekada neturėtume klausti Dievo ar klausti Jo, kodėl Jis kažką leido ar ką nors padarė. Tai jei aš paprašyčiau ar suabejočiau Dievu, kad tai darydamas padaryčiau didelę nuodėmę.

Niekada negalėjau suprasti to samprotavimo. Širdyje aš visada jaučiau, kad manau, jog manau, kad verta klausti Dievo, kodėl. Aš buvau smalsus kaip vaikas. Aš esu smalsus kaip suaugęs žmogus. Man patinka žinoti tam tikrų dalykų priežastis ar priežastis, kodėl kai kurie dalykai veikia, o kiti ne. Manau, kad yra natūralu, kad mes esame smalsūs. O uždaryti tai man atrodytų nenormalu.

Aš supratau ir supratau, kad sau tai yra (ir nereikia su tuo sutikti. Kiekvienas supranta savo supratimą): Dievas nori, kad mes užduotume Jam klausimus. Siekite asmeniškai su juo ieškoti jo. Dievas neprieštarauja mūsų klausimams, nes tie klausimai lemia atsakymus. Yra skirtumas tarp klausti Dievo klausimų ir klausti Dievo motyvų. Arba veikiau abejojant Dievo veiksmų teisingumu. Tokia mano nuomonė, pagrįsta mano vaikščiojimu ir santykiais su Tėvu. Galite padaryti kitą išvadą.

Vis dėlto esminis faktas vis dar išlieka tas, kad Dievas netrukdo mums užduoti klausimų. Norėdami suabejoti, ko esame išmokyti. Siekti sau tiesos. Tie klausimai, kurie kyla mumyse, veda į asmeninį ir intymų santykį su Dievu.

Mes turime lyderius, pastorius, ministrus, vyskupus, kunigus ir kt. Mes sėdime pagal mokymus, pagrįstus kažkieno asmenine patirtimi ir apreiškimu. Ir tai yra gerai. Bet tam tikru savo pasivaikščiojimo momentu turime plėtoti savo asmeninius santykius su Tėvu. Tam tikru metu, kai turime žinių, turime įgyti supratimo. Ir būtent tada ateina mūsų intymus ir asmeninis laikas su Dievu.

Žmonės gali mus išmokyti ir pasakyti daug dalykų. Tačiau jis niekada nebus lyginamas su tuo, ką Dievas nori atskleisti pats sau. Tai, ką Dievas nori tau pasakyti ir atverti tavo širdį. Jo žodžio apreiškimai, kurie atskleidžia jus ir tik jus. Kur susipažįsti su Dievu dėl savęs, o ne tik per kito žmogaus patirtį ar apreiškimą. Kai Dievas ką nors jums atskleidžia? - tai jūs ir niekas negalės jūsų įtikinti kitaip. Visi be išlygų žinote, ką Dievas pasakė ir padarė. Tau tai priklauso. Tai yra jūsų asmeninis apreiškimas, žinios, supratimas iš Tėvo.

Asmeniškai santykiaudami su Dievu, būtina augti ir plėtoti mūsų santykius ir vaikščioti pas Viešpatį. Tai gyvybiškai svarbu mūsų gerovei. Mes turėtume patys pažinti Dievą. Turėtume užduoti tuos klausimus ir ieškoti tų atsakymų. Per dažnai vadovus / piemenis mes pastatėme ant pjedestalo. Kai jie krenta, mes dažnai patenkame į juos arba tampame nusivylę. Bet mes turime suprasti, kad jie taip pat yra žmonės ir yra veikiami tų pačių ydų, kokie mes visi esame.

Dievas tavęs laukia. Jis turi atsakymus į jūsų klausimus. Atsakymai gali būti ne tokie, kokių tikėjotės; bet jie ateis. Dievas gali nepasirodyti taip, kaip jūs tikėjotės; bet Jis pasirodys. Ir vienintelis būdas Jį atpažinti yra asmeniškai su juo susikalbėti; praleisti intymų laiką tarp jūsų ir Dievo kuriant jūsų asmeninį ėjimą.


Vaizdo Instrukcijos: „Aš esu žemaitė. Arba aukštaitė“ – Eskedar Maštavičienė | Laikykitės ten pokalbiai (Balandis 2024).