Atsparumas po persileidimo
Man atsparumas yra įdomus. Po persileidimo (ar kitokio praradimo) kai kurie žmonės sukuria svetaines, rašo knygas arba užsiima labdaros organizacijomis ar advokatais. Atrodo, kad kiti žmonės pasitraukia ir visą likusį gyvenimą užgožia tragedija. Pažįstu moterį, kuri prieš dvejus metus patyrė persileidimą, tačiau vis dar sako, kad ji nori mirti ir būti su savo kūdikiu. Akivaizdu, kad tai kraštutinis atvejis, tačiau žmonės neabejotinai pasižymi skirtingu atsparumu

Kas vis tiek yra atsparumas? Remiantis Amerikos psichologų asociacija, „atsparumas yra geras prisitaikymo procesas susidūrus su negandomis, traumomis, tragedijomis, grėsmėmis ar net reikšmingais streso šaltiniais“. Taigi, ką jūs galite padaryti, jei tiesiog nejaučiate, kad atsitraukiate nuo savo praradimo? Atsparumas tikriausiai nėra kažkas, ką paveldėjai iš savo tėvų. Yra būdų, kaip tapti atsparesniais.

Turėtumėte žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tai yra geras patarimas visiems, net jei dar nepatyrėte nuostolių. Bet jei jūs suprantate, kas jums sunkiau, o kurie dalykai jums lengvesni, tai gali padėti apdoroti sielvartą.

Užmegzti ryšius svarbu dėl atsparumo. Svarbu rasti žmonių, išgyvenusių panašias patirtis, ar net tiesiog simpatizuojančius žmones, kuriems galite susisiekti. Niekas nenori jaustis kaip visi vieni su savo problemomis. Svarbu žinoti, kad kiti žmonės supranta, ką išgyveni.

Sutikite, kad pokyčiai neišvengiami. Daugeliui iš mūsų nepatinka permainos. Mes išleisime daug laiko ir energijos bandydami išlaikyti esamą padėtį. Vis dėlto realiai pokyčiai yra vieninteliai pastovūs dalykai. Be abejo, ne visi pokyčiai yra teigiami. Persileidimas - pasikeitimas iš laukimo kūdikio į ne gali būti ypač skausmingas. Bet jei mes sutiksime, kad gyvenimas yra kupinas pokyčių ir daugelis iš jų yra mums nepriklausantys, mes galime susitvarkyti geriau.

Susitelkite į tai, ką galite padaryti. Tai eina kartu su mūsų stiprybių ir silpnybių pažinimu. Yra dalykų, kuriuos savo gyvenime kontroliuojame. Griežtesnė šių dalykų kontrolė gali mums tapti mažiau nukentėjusiems ir atsparesniems. Net ryžtas dėl iš pažiūros nesusijusių dalykų gali priversti mus jaustis geriau.

Atsparumas yra procesas. Kol mes toliau mokysimės naujų dalykų, mokysimės iš savo klaidų ir bandysime pamatyti dalykus iš skirtingų perspektyvų, mes galime ir toliau gerinti savo atsparumą