Paleidimas

• Balandis 29, 2024

Daugybę kartų, bandant išgydyti nuo prievartos prieš vaikus, maitintojo netekusiam asmeniui liepta jį paleisti. Tai galima pasakyti tokiu tonu, kuris neįsivaizduoja, kad neteisinga galvoti ar kalbėti apie praeities piktnaudžiavimus. Mūsų visuomenėje gali atrodyti, kad išgyvenusieji nutylimi kalbėdami apie jų patirtą prievartą. Tai gali būti vertinama kaip kažkas, dėl ko reikia gėdytis. Manau, kad daugelis išgyvenusių dėl vaikų prievartos nepradės spręsti prievartos, kurią patyrė būdami vaikas, kol jiems sukaks suaugę.

Kai išgyvenęs žmogus pradeda gydytis, jis turi laisvai atsiminti prisiminimus, žaizdas, randus, sumišimą ir pan. Aš tvirtai tikiu, kad turiu laisvę jaustis ir išreikšti save viso gijimo proceso metu. Daugybę kartų prisiminimai gali būti nepaprastai skaudūs, o patikimas draugas ar advokatas turi būti proceso dalis išgyvenusiam asmeniui.

Dabar netikiu, kad žmonės liepia išgyvenusiems žmonėms leisti tai padaryti, turint tikslą įskaudinti. Aš tikiu, kad kiti reiškia gerai, kai sako, kad paleis tai. Atrodo, kad žmonės jaučia, kad jei maitintojo netekęs žmogus gali tai paleisti, tai jiems daugiau nepakenks. Tai nebebus jų gyvenimo dalis. Jiems tiesiog reikia leisti tai praeiti, ir skausmas nustos. Vis dėlto nėra taip. Išgyvenęs asmuo negali to iš tikrųjų paleisti, kol nėra su ja susidūręs. Būtina susidurti su piktnaudžiavimu! Nes tik su tuo susidūrę, jie gali su tuo susitvarkyti ir judėti pirmyn.

Išgyvenęs asmuo turi žengti tą labai skausmingą žingsnį į savo praeitį ir susitvarkyti su emocijomis, mintimis, įsitikinimais, nuomonėmis ir pan., Paleisdamas tai, tai nesustabdys praeities pasikartoti jų mintyse. Jei leisite tai padaryti, skaudės neišnyks. Atlikėjas, priešingai, turi susidurti su savo piktnaudžiavimo praeities demonais. Jie turi palaikyti ryšį su patikimu draugu, advokatu ar mylimu žmogumi, kuris atneša vilties pažadą į skaudžius prisiminimus ir emocijas.

Gijimo procesas nėra lengva užduotis! Tai emociškai yra labai didelė. Tai sukelia jausmus, kuriuos verčiau palaidoti. Tačiau norint iš tikrųjų pasveikti, negalima to paleisti. Ne, jie turi su tuo susitvarkyti, apie tai kalbėti ir jausti. Jie turi siekti išgydyti susidūrę su savo praeitimi. Jie neturi to paleisti, kol nepajus, kaip gali. Tikiu, kad kiekvieno išgyvenusiojo širdyje ateis laikas, kai jie jausis taip, lyg galėtų asmeniškai tai leisti. Tai jiems bus švenčių metas. Tačiau kol jie nuspręs, kad laikas tai leisti, geriausia leisti jiems laisvę kontroliuoti savo gydomąją kelionę.