Tikėjimas juodaodžių bendruomene

• Gegužė 6, 2024

Sunkūs laikai nėra toli ir ne, bet artimi ir dažnai. Dauguma afroamerikiečių visada labai pasitikėjo savo tikėjimu. Kad ir ką jie pasirinktų praktikuoti. Būtent tai, kas mus išgyveno, suteikė stiprybės ir padrąsinimo. Tikėjimas visada buvo svarbus komponentas mūsų turtingoje istorijoje.

Laikui bėgant, vis sunkėjant ir intensyvėjant kovoms, padaugėjo žmonių, ieškančių Dievo ar tikėjimo ar aukštesnės galios. Jie siekė to, kas sunkiais laikais suteiktų vilties pojūtį. Kažkas, ką jie gali išlaikyti.

Prisiminus

Galbūt mūsų protėviai ir protėviai žinojo tai, ką turime žinoti dabar. Tikėjimas yra neatsiejama mūsų bendruomenės stiprumo, gyvybingumo ir klestėjimo dalis. Yra kažkas, ką pasakyti apie tuos, kurie atėjo prieš mus ir išgyveno daug siaubingesnius laikus, nei mes kada nors galėtume įsivaizduoti.

Per visas kovas, sunkumus, pavergimą ir net per mirtį jie tikėjo. Jie tikėjo ir tikėjosi, kad viskas pagerės. Gal ne jiems, bet neabejotinai jų vaikams ir jų vaikams.

Jų akys ir širdis buvo susiję ne tik su savimi, bet ir apie jų bendruomenę. Jie buvo apiplėšti dėl savo namų, savo šeimos, gyvenimo, bet niekada dėl savo tikėjimo. Kai kas gali sakyti, kad buvo apiplėštas net jų orumas. Vis dėlto sakyčiau, kad jų orumo negalima paisyti tol, kol jie turi tikėjimą ir viltį. Jie toliau kovojo ir spaudė, nes turėjo savo orumą. Pakeliui jie sužinojo, kad jų orumas nebuvo grindžiamas fizinėmis nuolaidomis, tačiau tuo, kuo jie tikėjo ir tikėjosi savo širdyje. Jų orumas slypi Dieve, kuriuo jie pasitikėjo. Ir dėl to jų orumas, mes čia šiandien. Dėl jų tikėjimo šiandien turime savo laisvę.

Kur mes šiandien stovime

Taip. Esame iš turtingo ir stipraus fono. Turtinga istorija ir stiprybe bei galia. Turtingas žmonių, kurie ryžosi tai įgyvendinti. Mums buvo duotas pirmtakas, kaip stovėti ir žengti į priekį labai sunkiais laikais. Mums buvo suteikta žinių ir išminties, kaip sudurti galą su galu. Vis dėlto kažkurioje prasme mes (drįstu teigti) tam tikro pasisekimo ir apimties grobį, kad pamiršome senus kuokštelinius, kurie laikė mūsų bendruomenes kartu.

Tikėjimas buvo neatsiejama mūsų bendruomenių dalis. Tai buvo mūsų gyvenimo dalis, suteikusi mums vilties ir stabilumo. Matome, kad mūsų bažnyčios sekmadienį alsuoja žmonėms, ieškantiems vilties ir krypties žodžio. Šiuo metu pasaulyje yra alkis, ir žmonės nori, kad kažkas tai išlaikytų. Tai juos nuramins, kad viskas pagerės.
Pažvelkime į tai: būdami žmonės išgyvenome audringus laikus ir išgyvenome apie tai kalbėti. Mes patys buvome atkaklūs, kad neleisime atsisakyti ar pasiduoti. Būtent to paties atkaklumo mums ir dabar reikia, ir mokyti savo vaikus.

Mūsų seneliai ir puikūs seneliai turėjo tokį atkaklumą. Tas atkaklumas, orumas ir tikėjimas leido jiems įsidarbinti tarnaite ar šoferiu, kai jie buvo išsilavinę, bet negalėjo gauti kito darbo. Būtent jų tikėjimas, meilė ir tikėjimas, kad viskas pagerės, leisdami jiems dirbti du ir tris darbus, dirbdami meniškus darbus, būdami pagiežingi žodžiais, kurie sužlugdė jų vyriškumą ir tėvystę, moteriškumą ir motinystę. Tačiau jie laikėsi tikėjimo ir tikėjo, kad Dievas atsakys į jų maldas.

Jie laikėsi savo tikėjimo tarsi reklamjuostė ir kovojo už laisvę, lygybę ir teisingumą. Jų tikėjimas palaikė juos kartu, vienijo ir žvelgė į priekį. Ir to mums dabar reikia. Nors viskas atrodo siaubingiausiai, turime laikytis ir tikėti, kad viskas pagerės. Turime drąsos tikėtis, tikėti ir tikėti, kad ir mes galime paimti puslapį iš istorijos ir žinoti, kad galime ir padarysime.

Laikykis savo tikėjimo

Kad ir kas tai būtų, tu tiki. Kad ir kas tau būtų išmokytas. Jūs išmokote būdo, kaip susitvarkyti ir susitvarkyti sunkiais laikais. Jūs arba išmokote, kaip sunkiai išgyventi, tvirtai elgtis ir išsiversti. Arba jūs išmokote bėgti ir trupėti spaudžiant. Bet kuriuo atveju jūs negalite pabėgti nuo to, kas yra priešais jus. Anksčiau ar vėliau turėsite susidurti su tuo, kas jums kyla.

Paimkite puslapį iš praeities. Pasinerkite į savo sveikatą ir pasiryžkite bei atkakliai tai darykite. Laikykis to, kuo tiki. Afrikos amerikiečių bendruomenėje mūsų tikėjimui buvo svarbi dalis to, kas mes esame ir kaip mes jį įgyvendiname. Tai padarė mus stiprius ir sukūrė mūsų viduje plieno stuburą.

Laikykis to, kas suteikia vilties ir stiprybės. Pasinerkite į kulnus ir tikėkite, kad viskas pagerės. Raskite tą vietą savyje, kuri leis jums turėti vilties. Ką jums reikia padaryti, kad išlaikytumėte ramybę ir protą, darykite tai.Tikėjimas yra užkrečiamas. Kai tiki kažkuo, o tai suteikia vilties ir stiprybės, tai suteikia ir aplinkiniams vilties.

Vaizdo Instrukcijos: Emanuelio bendruomenė – tarnystėje įsikūnijęs tikėjimas (Gegužė 2024).