Kaip atleidimas gali pagerinti jūsų kūno įvaizdį

• Balandis 18, 2024

Kai mums atrodo, kad neturime geresnio kūno įvaizdžio, kartais taip gali būti todėl, kad nepavyko paleisti praeities. Mes laikomės įsitikinimų, pasipiktinimo ir įskaudinimų dėl dalykų, kurie anksčiau buvo įvykę. Mes sakome sau, kad esame riboti dėl to, kas buvome, kur buvome ir žmonių, kuriuos pažinojome. Tiesa ta, kad kai mes taip tvirtai laikomės savo įsitikinimų apie save, mes negalime augti. Negalime mesti sau iššūkio tapti žmonėmis, kuriais norime būti, ir gyventi tą gyvenimą, kurio esame verti. Laikydamiesi savo praeities, galime sugadinti mūsų ateitį.

Taigi kas, jei praeityje buvote tikrai įskaudintas? Ką daryti, jei ten buvo asmuo ar net daugiau nei vienas asmuo, kuris tikrai suklydo? Ar neturite teisės piktintis? Argi neturėtumėte ir toliau nešti tą skausmą su savimi? Jei jūsų tėvai kenkė jums, ar ne dėl jūsų kaltės jūsų gyvenimas nėra toks, kokio norite šiandien? Žinoma, visą tą nepasitenkinimą galite nešiotis su savimi. Jūs turite absoliučią teisę tai padaryti. Bet kokia kaina? Ar verta paaukoti viską, ką galėjote gyvenime, kad tik būtumėte teisūs? Aš taip nemanau, manau, kad jūs nusipelnėte tiek daug daugiau. Taigi kaip jūs paleisite tuos pasipiktinimus ar skaudulius? Pripažindami, kokia yra jūsų dalis, ir tada atleisdami tam, kas jums pakenkė, ir atleisdami sau.

Atleidimas žmonėms, kurie jus skaudino, nėra tas, kad pamiršite praeitį. Tai nereiškia, kad tau žalą padaręs asmuo vis tiek neturėtų būti atsakingas už savo veiksmus. Jums net nereikia bendrauti su jais, jei nuspręsite nebendrauti. Tiesą sakant, jums net nereikia su jais kalbėtis, kad pasakytumėte, kad jiems atleidžiate. Atleidimas yra tai, kad supranti, kad jau nebetapi auka, ne tu esi kito žmogaus teisėjas ir prisiekusieji ir kad atleidimas yra tavo pasirinkimas. Atleidimas yra susijęs su jūsų mintimis ir jausmais jų atžvilgiu, o ne su tuo, kaip jie su jumis elgiasi. Vienas metodas, kuris man pasitarnavo, yra žiūrėti į mane padariusį žmogų kaip į sergantį žmogų. Turėjau suvokti, kad tai, ką jie padarė, buvo padaryta iš kažkokios sužeistos vietos jų pačių sieloje ir jų klaidingo bandymo padaryti jų nelaimingumą geresnį. Padarę juos žmogiškesnius ir ne tokius „pabaisus“, jie padėjo man šiek tiek užuojautos dėl jų kovų. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad vien todėl, kad jie stengiasi geriau jaustis, jokiu būdu neleidžia jiems piktnaudžiauti kitu asmeniu.

Galite pamanyti, kad nedalyvaujate skausme, kurį jus kankino. Kad esate pagrįstas jausdamas sužeidimą ir laikydamasis to. Tai, kad jūs neturėjote nieko bendra su pradine išdavystė, todėl negalėjote turėti jokios įtakos pasipiktinimui. Pažvelkime į prievartos prieš vaikus pavyzdį. Jei jus skaudino kaip vaikas emociškai, fiziškai ar seksualiai, nebuvote kaltas. Joks suaugęs asmuo niekada neturi pagrįstos priežasties pakenkti vaikui ir nė vienas vaikas nėra atsakingas už sužeidimą. Jei prievarta privertė jus, kaip suaugusį, bijoti, nepasitikėti kitais ir pykti, tai yra normalus atsakymas. Taigi jūs to nepadarėte ir turite teisę būti įskaudinti, taigi, kokia jūsų dalis? Jūs leidžiate tai vis dar paveikti jus. Sužalojimas įvyko ir praeina, tačiau jūs renkatės jį kaip šašą ir atidarote kraujavimo žaizdą. Kaltinate žmogų ar žmones, kurie jus įskaudino, ir naudojate juos kaip pasiteisinimą. Dabar jūs esate tas, kuris jus skaudina. Tai tavo dalis. Atleisk sau ir judėk iš praeities.

Atleidimas greičiausiai nevyks greitai, ypač jei jus skaudino ilgą laiką. Gali prireikti metų, kol visiškai paleisite skaudulius, tačiau pradėjęs, tiesiog priėmęs sprendimą atleisti, jūsų gyvenimas pradės tobulėti. Jūs pradėsite atpažinti, koks nuostabus esate, tiesiog toks, koks esate, čia, dabar. Geriau jausitės savimi ir savo kūnu bei pradėsite gyventi tą gyvenimą, kuris jums visada buvo skirtas.