Kaip paprašyti dieviškosios pagalbos

• Balandis 25, 2024

Prašyti draugų ir šeimos narių pagalbos man nėra lengva, taip pat nebereikalauju Dievo, kai jaučiuosi ypač žemai. Dalis problemų yra mano, kaip moters, socializacija - ta, kuri turi pasirūpinti savimi tik įsitikinusi, kad visi kiti buvo aptarnauti pirmiausia.

Aš pastarosiomis savaitėmis gana nesveikai, taip pat ir mano vyras. Abu tuo pačiu metu sergame dažnai ne taip dažnai, be to, šis blogas šaltis išgyveno visą likusią šeimos dalį, daugumą mūsų draugų ir net kaimynus tuo pačiu metu! Vieną dieną man reikėjo pagalbos ir tiesiog nežinojau, ko paklausti, kas nebuvo ligonis. Tai privertė susimąstyti.

Iš esmės man sunku ko nors paklausti iš to, su kuo neturiu artimų santykių. Be to, kai patiriu stresą, pavargstu ir (arba) sergu, mano rutina yra sutrikusi. Maitinimas, mankšta ir tinkamas poilsis tampa pavojingi. Dvasinė priežiūra taip pat gali nukristi. Pasirodo, kad ta pati materialinės ar dvasinės pagalbos prašymo problema: mums reikia tvirtų ir intymių santykių su Dievu ir žmonių, kad būtų patogu.

Daugelis iš mūsų supranta, kad svarbu skirti laiko intymumui ir jaukumui palaikyti kartu su sutuoktiniu, vaikais, keliais ypatingais draugais, tačiau kaip yra su mūsų santykiais? Ar mokame mylėti, gerbiame dėmesį norėdami iš arti susipažinti su savo vidine būtimi?

Kadangi moteris dar nėra įveikusi „Supermom“ komplekso, man labai lengva praleisti laiką sau. Mano sąraše yra tiek daug dalykų, kuriuos reikia padaryti dėl kitų arba siekiant kokio nors materialinio tikslo ar kito. Tačiau jei aš pats taip gerai nepažįstu, kaip aš galiu būti tikras, kad man reikalinga pagalba bus tai, ko tikrai reikia?

Pagalbos galima gauti iš kelių šaltinių, iš kurių bent jau mes patys. Religija visada buvo susijusi su dvasinio ir materialinio sąmoningumo ugdymu ir asmeninių bei socialinių ryšių, iš kurių išauga gera sveikata ir laimė, kūrimu. Malda ugdo nuolankumą - būtiną pagalbos paieškai - ir daro nusiraminantį bei stiprinantį poveikį ir fiziniam kūnui.

Kai kreipiuosi pagalbos į draugą ar į Dievą, užmezgiu ryšį, užtikrinu, kad esu vertas dėmesio ir nebūtinai noriu kažko daugiau. Kartais, norint geriau jaustis, reikia klausomos ausies! Gal tai yra ta slaptoji religija, kuri mus moko apie maldą.

Nes malda yra ne tik kažko reikalavimas. Gilesnė maldos prasmė man yra intymumo prašymas tiek su savimi, tiek su savo Kūrėju. Maldingas požiūris leidžia būti atviriems ir mano vidiniam aš, ir Šventajai Dvasiai. Kai būnu per daug užsiėmusi, per daug susinervinusi ir per daug pavargusi ugdyti šiuos santykius, prarandu ryšį su savimi ir su Dievu.

Labai sunku paprašyti pagalbos iš žmogaus, su kuriuo praradote ryšį! Kad galėčiau patogiai paklausti kito žmogaus, turiu jausti, kad esu investavęs į santykius ir turiu pusiausvyrą, iš kurios, taip sakant, galiu pasiimti kreditą. Jei aš nesirūpinau savo kasdienine dvasine praktika, bus sunku kreiptis pagalbos į Dievą - ne todėl, kad abejoju Dievo meile, o dėl savo atsiribojimo.

Taigi būdas paprašyti pagalbos yra nutiesti tuos intymumo tiltus - su savimi, su šeima ir keliais draugais bei su mano Kūrėju. Norėdami pradėti, jums reikės tam tikro tikėjimo, kad Dievas, skirtingai nei mūsų kolegos žmonės, visada klausys ir padės, net ir pirmą kartą klausdami.

"Artinkitės prie Dievo ir atkakliai bendraukite su savo Viešpačiu (arba melskitės), kad Dievo meilės ugnis švytėtų širdyje, jos šiluma sustiprėtų ir suteiktų šilumos ..." - „Abdu'l-Bahá v3“ tabletės, p. 639

"Melskitės Dievui, kad Jis sustiprintų jus dieviškojoje dorybėje, kad būtumėte kaip pasaulio angelai ir šviesos švyturiai, kad atskleistumėte Karalystės paslaptis tiems, kurie supranta širdį." - „Abdu'l-Bahá“, Paryžiaus pokalbiai, p. 61

Vaizdo Instrukcijos: Prašyti pagalbos - ne gėda! Komedijinis vido su Cololo (Balandis 2024).