Laidotuvės

• Gruodis 3, 2023

Tam tikru savo gyvenimo momentu mes visi patirsime nuostolius, nesvarbu, ar tai įvyko dėl skyrybų, ar dėl mylimo žmogaus mirties.

Net jei žmogus, kurį prarandame iki mirties, kelis mėnesius kovojo su galutine liga, tikslus momentas, kurį jie perduoda, visada stebina.

Kai kurias mirtis sunkiau sutikti ar suprasti nei kitas. Kai prarandame prosenelę, kuri šioje žemėje gyvena daugiau nei 90 metų, skausmas nėra toks gilus, kaip praradus 3 metų vaiką.

Natūraliąja daiktų tvarka; mūsų seneliai ir tėvai turėtų praeiti prieš mus, o vaikai - paskui mus. O kaip su draugais ir šeima, kurie yra tokio pat amžiaus kaip mes? Kur jie patenka į „priėmimo“ grandinę?

Aš šią savaitę ką tik pasakiau, kad pusbrolis, su kuriuo užaugau ir su kuriuo žaidžiau, buvo nužudytas automobilio avarijoje. Jai buvo tik 34 metai. Man labai sunku perprasti šias naujienas. Iš dalies dėl to, kad ji buvo tokia jauna. Iš dalies dėl to, kad buvo taip netikėta. Bet aš manau, kad didžioji jo dalis yra todėl, kad ilgą laiką jos nemačiau ir vis dar prisimenu ją kaip vaiką su ilgais, gražiais plaukais, pakabintais už juosmens. Aš tiesiog negaliu jos nufotografuoti.

„Negyvas“. Man prireikė kelių pastraipų, kol iš tikrųjų pavartojau tą žodį. Daugelis iš mūsų tai daro; venkite žodžių „miręs“ ir „mirė“. Mums labiau patinka minkštesni eufemizmai, „praeidami“, „perduoti“, „prarasti“ ir panašiai. Aš nesu įsitikinęs, kodėl taip elgiamės. Galbūt todėl, kad mirtis yra toks paskutinis žodis, mes iš tikrųjų negalime sutikti su jo griežtumu. Taigi mes norime tai sušvelninti, primindami sau apie tai, kad egzistuoja pomirtinis pasaulis. „Miręs“ reiškia „pabaiga“, „perduota“ reiškia, kad mūsų artimieji pereina kažkur.

Aš nuolat galvoju apie laidotuves, kuriose dalyvausiu. Mes dažnai sakome, kad mokame už paskutinius pagarbus dalykus, tačiau tiesa yra tai, kad laidotuvės nėra skirtos mirusiesiems - jos skirtos mums. Tai yra mūsų galimybė atsisveikinti, susirinkti su kitais, kurie taip pat mylėjo šį žmogų, kuris išgyveno be mūsų. Tai mūsų galimybė pasikalbėti ir prisiminti, pasidalyti istorijomis apie tai, kaip visi pusbroliai Kūčių rytą susibūrėme pusryčiauti pas močiutę ir po to atidaryti dovanėles. Kaip mes palygintume Barbės lėlės, kai buvome jaunesnės, o tada palygintume makiažo rinkinius, kai tapome paaugliai.

Laidotuvėse liejasi ašaros, bet dažnai būna ir juoko. Mes nustebome, kad šiais laikais galime juoktis, tačiau tai yra prisiminimai, kuriuos labiausiai norime pakabinti savo širdyse. Liūdėk, kad tavo mylimojo nebėra, bet prisimink tuos laikus, kai tavo mylimasis buvo gyvas.

Mes tavęs pasiilgom Vi.